- གུང་
- [gung]I dvīpin, tarakṣu, šārdūla - 1) zool. karakalas, Felis (Lynx) caracal Shreder; 2) mitinio gyvūno pav. II vidurys, centras; zenitas; nyin གུང་ vidurdienis; mtshan གུང་ vidurnaktis. III kin. gong - ist. gungas, kunigaikštis (pirmas dvarininkijos laipsnis Kinijoje; Tibeto aristokratijos titulas; titulas, suteikiamas Dalai Lamų ir Pančen Lamų tėvams bei broliams). IV dangus, padangė.
Tibeto-lietuvių žodynas.